prancai

×práncai (brus. пpaнцы) sm. pl. (1) NdŽ prancūziška liga, sifilis: Matyt, buvo pasileidęs, kad, parėjęs nuo vainos, práncais sirgo Krok. ^ Tegul jį práncai! (keik.) Upt. Neš tave práncai! (keik.) Dglš.